Vaikų priežiūrai skirta nedarbingumo tvarka diskriminuoja išsiskyrusias moteris

Vaikų priežiūrai skirta nedarbingumo tvarka diskriminuoja išsiskyrusias moteris

Socialdemokratai kreipėsi į Sveikatos apsaugos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministrus informuodami, kad jų bendrais įsakymais numatytoje vaikų priežiūrai skirtų nedarbingumo pažymėjimų išdavimo tvarkoje yra spragos, dėl kurių dalis šeimų negali pasinaudoti šia priemone. Žmogaus teisių ekspertų vertinimu, dabartinė tvarka nepalanki nuo smurto pabėgusioms, išsiskyrusioms, vienišoms mamoms. Ši vyriausybė bent kartą galėtų pademonstruoti jautrumą aklavietėje atsidūrusioms moterims. Seimo narė Dovilė Šakalienė kreipimesi į ministrus Aurelijų Verygą ir Liną Kukuraitį nurodė konkrečius atvejus, kai nuotoliniu būdu negalinčios dirbti mamos negali gauti nedarbingumo išmokų - jei buvęs sutuoktinis turi dalinę ar pilną prastovą, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su mama. “Gauti pagalbos prašymai atskleidžia skaudžias situacijas: iš smurtautojo ištrūku ...

Socialdemokratai prieš Darbo kodekso keitimus - per krizę reikia ginti darbuotojus, o ne darbdavius

Socialdemokratai prieš Darbo kodekso keitimus – per krizę reikia ginti darbuotojus, o ne darbdavius

Seimo socialdemokratų partijos frakcija neigiamai vertina ir ketina balsuoti prieš Seime registruotus Darbo kodekso pakeitimus, kuriais Liberalų sąjūdžio atstovai norėtų sumažinti darbuotojų garantijas - siūlo įteisinti nenustatytos apimties darbo sutartis. Dabar siūloma, kad darbuotojas dirbtų tiek, kiek viršininkas pasakys. Bandoma įtikti darbdaviams, kurie jau turėjo įžūlumo reikalauti, kad būtų leidžiama ilginti darbo dieną nuo 8 iki 12 valandų. „Tai reikštų mūsų grįžimą į 18 amžių, teisių atėmimą iš darbuotojų, jeigu tokie Darbo kodekso pakeitimai būtų priimti. Dabar siūloma, kad darbuotojas dirbtų tiek, kiek viršininkas pasakys. Bandoma įtikti darbdaviams, kurie jau turėjo įžūlumo reikalauti, kad būtų leidžiama ilginti darbo dieną nuo 8 iki 12 valandų. Kai tuo tarpu sąmoningi darbdaviai kitose šalyse per šią krizę elgiasi atvirkščiai – mažina darbo krūvį, ...

Gintautas Paluckas. Kaip padėti verslui ir sukurti tūkstančius darbo vietų? Veiksmų planas

Gintautas Paluckas. Kaip padėti verslui ir sukurti tūkstančius darbo vietų? Veiksmų planas

Kodėl verslas skaičiuoja pinigus, įkritusius į kasą, o ne pirkėjus, pasidairiusius parduotuvėje? Todėl, kad verslo tikslas yra parduoti ir uždirbti. Smagu, kai po parduotuvę žmonės vaikšto, bet jei neperka... Šiuo atveju iš Vyriausybės tikiuosi lygiai tokio paties požiūrio: kol euras neatsidūrė žmogaus/įmonės sąskaitoje, tol „5 mlrd. eurų programos“ rezultato nėra. Taigi, „5 milijardų programos“ sėkmę matuosiu sukurtomis/išsaugotomis darbo vietomis ir išdalintais eurais, o ne pateiktomis paraiškomis. Vyriausybė pasiūlė įmantrių paskolų/garantijų schemų, bet tik didiesiems ir bankams. Tikiuosi, kad jos veiks. Tačiau akivaizdu, kad Vyriausybė absoliučiai nesiorientuoja smulkaus verslo veiklos situacijoje. Nesiorientuoja, todėl kelia per daug biurokratinių reikalavimų ir barjerų paramai gauti. Vokietija, pavyzdžiui, nuėjo kitu keliu. Smulkiajam verslui sąlyginia ...

R. Budbergytė: smulkius verslus pinigai gali pasiekti per VMI, ne vien per bankus

R. Budbergytė: smulkius verslus pinigai gali pasiekti per VMI, ne vien per bankus

Piniginė parama smulkų ir vidutinį verslą pasiektų per tris-keturias dienas, jeigu tuo užsiimtų Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), o ne komerciniai bankai, teigia Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narė pažymi, kad verslai pinigų dar nėra gavę, nors kelios Vyriausybės priemonės, pavyzdžiui, darbuotojų atlyginimų ir nuomos subsidijos „formaliai yra priimtos“. VMI jau turi informaciją apie įmonių apyvartą ir banko sąskaitas. VMI taip pat turi darbuotojus, į kuriuos įmonės galės kreiptis dėl skubios pagalbos gavimo. „Mūsų siūlymas – verslams suteikti skubią apyvartinių lėšų pagalbą per VMI. Smulkiems ir vidutiniams verslams, kurie kreipsis pagalbos į VMI ir deklaruos, kad jų apyvarta yra sumažėjusi 60 ar daugiau proc. nuo karantino pradžios, VMI tiesiai į banko sąskaitas gali perversti, pavyzdžiui, dešimt ...

G. Paluckas: Vyriausybė absoliučiai nesiorientuoja, kokios pagalbos reikia smulkiam verslui

G. Paluckas: Vyriausybė absoliučiai nesiorientuoja, kokios pagalbos reikia smulkiam verslui

Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas ragina peržiūrėti paramos smulkiam verslui teikimo priemones ir sąlygas, atsisakyti ilgų biurokratinių paraiškų vertinimų. Politikas teigia, kad „realūs pinigai“ vis dar nepasiekia žmonių ir įmonių. Nedidelėms įmonėms mes taip pat turime taikyti „automatinį“, be biurokratinių vertinimų ir pokalbių, paramos mechanizmą. Kol kas Vyriausybė savo veiklos rezultatą skaičiuoja paraiškomis, o įmonėms reikia eurų. „Kol eurai neatsidūrė žmogaus ar įmonės sąskaitoje, tol „5 mlrd. eurų programos“ rezultato nėra. Vyriausybė pasiūlė įmantrių paskolų ir garantijų schemų, bet tik didiesiems ir bankams. Akivaizdu, kad ji absoliučiai nesiorientuoja smulkaus verslo veiklos situacijoje. Nesiorientuoja, todėl kelia per daug biurokratinių reikalavimų ir barjerų paramai gauti“, - sako G. Paluckas. Socialdemokratų lyderio nuomon ...

V. Blinkevičiūtė: valstybės pagalba žmonėms turi būti ženklesnė

V. Blinkevičiūtė: valstybės pagalba žmonėms turi būti ženklesnė

Europos Parlamento narė Vilija Blinkevičiūtė laikosi nuomonės, kad valstybės vaidmuo per koronaviruso krizę turėtų būti didesnis, o pagalba žmonėms – ženklesnė. Socialdemokratė siūlo skirti didesnes išmokas tiems, kurie karantino metu nukentėjo labiausiai. „Valstybei tenka didžiulis, esminis, svarbiausias vaidmuo. Dabar, kai iš esmės vyksta karas, nemažos dalies ir verslininkų, ir darbuotojų, ir nedirbančiųjų akys nukrypo į valstybę: kaip, kokią pagalbą ji skirs? Panašius planus padėti verslui ir gyventojams taiko visos ES valstybės. Problema ta, kad Lietuva vėlavo su realiais veiksmais“, - teigia Socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotoja. Jeigu savarankiškai dirbantiems siūloma parama būtų ženklesnė, galima būtų nebeieškoti sprendimo dėl vadinamųjų „nuomos atostogų“. Dalį pinigų žmonės taupiai naudotų vartojimui, o dalį išmokos – nuomai apmokėti. V. Bli ...

Tadas Prajara. Misija ,,Lietuvos regionai”: ko įveikti nesugebės virusas, įveiks laikas?

Tadas Prajara. Misija ,,Lietuvos regionai”: ko įveikti nesugebės virusas, įveiks laikas?

Vieną dieną virusas pasitrauks ir mes grįšime prie įprasto gyvenimo ritmo: miestuose užvirs įprastas šurmulys, o mažesnėse gyvenvietėse ir toliau viešpataus tuštuma ir ramybė. Regionų ir didžiųjų miestų darbo atlyginimų skirtumai tik auga, o įsidarbinimo, socialinių ir kitų paslaugų gavimo, jaunų žmonių švietimo ir verslo kūrimo galimybės – mažėja. Ko įveikti nesugebės virusas, įveiks laikas ir menkas valdžios darbas dėl regionuose gyvenančių žmonių. Kalbu apie labai didelį kontrastą tarp gyvenimo sąlygų ir nedideles galimybes mažesniuose Lietuvos miesteliuose bei kaimuose. Ko įveikti nesugebės virusas, įveiks laikas ir menkas valdžios darbas dėl regionuose gyvenančių žmonių. Reikia pripažinti: per šią Seimo kadenciją padaryti darbai nelabai prisidėjo, kad regionuose žmonėms atsirastų perspektyva ir geresnio gyvenimo viltis. Tačiau būdų, kaip problemas paverst ...

Close