Socialdemokratinė vizija Lietuvai: kaip tiesime pasitikėjimo tiltus?

Socialdemokratinė vizija Lietuvai: kaip tiesime pasitikėjimo tiltus?

Trečdalis. Maždaug tiek Lietuvos žmonių mano, kad vieni kitais galime pasitikėti. Suomijoje šis rodiklis – du kartus aukštesnis. Daugelį mūsų problemų galima būtų išspręsti bendradarbiaujant.

Tiesti pasitikėjimo tiltus galima nešališkai valdant, mažinant lyčių atotrūkį, sprendžiant tautinių mažumų problemas – iš to laimi visi. Apie tai diskutuota Socialdemokratinės vizijos Lietuvai svarstyme.

Gyventojų pasitikėjimas vienas kitu – būtina sąlyga mūsų šaliai žengti į priekį. Anot Gintauto Palucko, LSDP pirmininko, pasitikėjimo dalykai yra sunkiai matuojami, vertinami, nes neužtenka vien technokratinio pasiruošimo: daugelis nuostatų reikalauja ir pažangaus mąstymo. „Mūsų įvairias problemas lemia kultūrinė tradicija“, - kalbėjo jis.

„Jei nėra pasitikėjimo, žmogus paliekamas vienas, tik su jam prieinamomis galimybėmis. Kur link tai veda? Korupcija. Tai – pasitikėjimo trūkumo visuomenėje rezultatas. Pavyzdžiui, užuot visiems pareikalavus tinkamo sveikatos apsaugos finansavimo, pacientas paliekamas vienas. Ką jis daro? Arba skambutis draugui, arba „vokelis“. Taip jis sprendžia problemą. Pasitikėjimo stoka lemia netvarią visuomenę“, - aiškino G. Paluckas.

Estai ir vėl aplenkė

Pagal 2017 m. atlikto Europos socialinio tyrimo (EST) duomenis, Lietuvoje tik apie trečdalis žmonių laikėsi nuomonės, kad dauguma žmonių galima pasitikėti. Kaip sakė vienas Vizijos autorių, politologas Liutauras Gudžinskas, vertinant visos Europos mastu – tai vidutiniškas rezultatas. Pagal anksčiau atliktus panašaus masto tyrimus, galime matyti, kad situacija mažai pasikeitė nuo 1990-ųjų.

„Europoje esame vidutiniokai, jeigu lygintume su 1990 m. situacija. Tačiau matome Šiaurės šalis, kurios pirmauja, du trečdaliai piliečių ten vienas kitu pasitiki. Kelrodis galėtų būti ir Estija, kur 1990 m. rodiklis buvo žemas, tačiau kilo ir kilo – dabar vieni kitais pasitiki 40 proc.“, - minėjo jis.

Pasak L. Gudžinsko, žmonių pasitikėjimą vieni kitais veikia asmenų patikimumas ir reputacija, socialiniai tinklai. Pasitikėjimą gali pakelti ir institucijos, taigi, politiniai veiksniai. „Ir viena iš krypčių – nešališkas valdymas“, - sakė politologas.

Iššūkių pasitikėjimui ir bendradarbiavimui – daugybė. „Tai – ir tautiškumas, nesame homogeniška tauta. Taip pat lytiškumas, lyčių atotrūkio problema, kuri kelia įtampas. Seksualinių mažumų padėtis ir kitos“, - vardijo L. Gudžinskas.

Dažniau atsiklausti piliečių

Nešališko valdymo kryptys, išdėstytos Vizijos projekte – piliečių pasitikėjimo žemėlapis, strateginio valdymo konsolidavimas, demokratijos gilinimo inovacijos, tokios kaip vietos referendumai ir dalyvaujamasis biudžetas, svarstomosios demokratijos praktikos, pavyzdžiui, strateginiai pasitarimai su piliečiais.

Mažinti lyčių atotrūkį siūloma stiprinant lyčių lygybę skatinančią įstatymų bazę, kuriant lyčių stereotipų neatgaminančią švietimo sistemą, užkardant prievartą lyties atžvilgiu.

Vizijoje kalbama ir apie LGBT asmenų diskriminacijos stabdymą: partnerystės įstatymą, leidžiantį vienalytėms poroms įteisinti savo šeimyninius santykius.  Taip pat dėmesį kovai su neapykantos nusikaltimais, nukreiptais prieš LGBT asmenis.

„Lietuvos pilietinei tautai priklauso visi jos piliečiai“, - yra skelbęs Konstitucinis Teismas. Pasak L. Gudžinsko, LSDP politinėmis priemonėmis sieks įgyvendinti šį principą, nes praktikoje jo nėra laikomasi. Tautinės mažumos sudaro 16 proc. Lietuvos gyventojų.

Teisių negalima skirstyti

Diskusijoje dalyvavęs advokatas, Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Mizaras sakė, kad vertindamas programinius dokumentus kreipia dėmesį, kokios principinės pozicijos laikosi partija, kalbėdama apie žmogaus teises.

Jis minėjo, kad Vakarų liberalios demokratijos remiasi dviem pagrindiniais principais. Tai – visų asmenų lygybė prieš įstatymą ir tai, kad visos žmogaus teisės yra vienodos vertės ir svarbos. Ir – visiems asmenims.

„Svarbu nedaryti taip, kaip daro į Rytus nutolusios demokratijos. Kai žmogaus teisės skirstomos į labai skirtingas vertes. Vienas teises saugant, o tam tikras ignoruojant ir nepripažįstant“, - kalbėjo V. Mizaras.

Jis atkreipė dėmesį, kad Vizijoje aptariamos keletas ypač jautrių sričių. Pavyzdžiui, LGBT teisės. Tai, anot jo, viena labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių.

„Antrą kartą Lietuvos istorijoje politinė partija ketina įtraukti į savo programą LGBT teisių užtikrinimą ir diskriminavimo eliminavimą. Tai – pagirtinas dalykas. Ko labiausiai trūksta Lietuvoje, tai politinės lyderystės ir aiškių politikų nuostatų, realiai egzistuojančių problemų sprendimo. Tačiau neapykantos nusikaltimai būdingi ne tik LGBT asmenų atžvilgiu, tai didelė problema kalbant ir apie kitus visuomenės narius“, - pastebėjo teisininkas.

Pasak advokato, LGBT asmenys – tai vienintelė Lietuvoje grupė, kuriai lig šiol nėra užtikrinama teisinė šeimos gyvenimo tinkama apsauga. „Kai visuomenės nariai bus saugesni teisine prasme, taip pat socialiai saugesni, nuo to valstybei bus tik geriau“, - pabrėžė jis.

Margarita Jankauskaitė, mokslų daktarė, Lygių galimybių plėtros centro direktorė pastebėjo, kad toks platus dokumentas, kuris kalba apie lyčių lygybės iššūkius – pirmas Lietuvoje.

Trys kertiniai dalykai

„Tai – pirmas tokio lygio ir tokio gilumo programinis dokumentas“, - antrino ir diskusijoje dalyvavęs Aleksander Radczenko, publicistas, tinklaraštininkas, Lenkų diskusijų klubo valdybos narys.

Jis pažymėjo, kad LSDP yra pirmoji partija, pasiruošusi sukurti viziją ne vieniems rinkimams, ne trumpam laikotarpiui, bet 6 metams. Programiniame dokumente, pasak A. Radczenko, aptarti trys kertiniai dalykai, svarbūs tautinėms mažumoms: savos kalbos vartojimas, mokyklų situacija ir kultūrinis bendradarbiavimas, žiniasklaidos rėmimas.

„Tai svarbūs klausimai, dėl kurių diskutuojame jau 30 metų: dvikalbiai užrašai, asmenvardžių rašyba, tautinių mažumų kalbų vartojimas bendraujant su savivaldybių ir valstybės institucijomis. Tie projektai parengti, reikia politinės valios, kad būtų priimti. Tai simboliniai dalykai, valstybės pagarbos klausimas savo piliečiams. Esminis yra mokyklų klausimas: nusiteikimas išlaikyti esamą tinklą ir jį plėsti“, - vertino A. Radczenko.

Generolų be kariaunos nereikia

Ieva Petronytė-Urbonavičienė, socialinių mokslų daktarė, Pilietinės visuomenės instituto direktorė, diskusijoje sakė, kad demokratijos inovacijos, siūlomos Vizijoje, sveikintinos.

Tarp tokių pasiūlymų – dalyvaujamasis biudžetas, tiesioginiai seniūnų rinkimai. „Apklausos rodo, kad visuomenė norėtų seniūnų rinkimų, tačiau ar mes norime generolų be kariaunos, kurie nieko nesprendžia. Jei bus renkami ir negalės patys tvarkytis, tai diskredituotume išreikštą pasitikėjimą“, - atkreipė dėmesį ji.

Sergejus Muravjovas, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas, vertindamas Vizijos projektą, siūlė didesnį dėmesį kreipti į korupcijos problematiką, taip pat sveikino dalyvaujamojo biudžeto idėją.

---

VIZIJOS PROJEKTAS

Diskusijos vaizdo įrašą galite žiūrėti ČIA

 

 

 

 

 

 

Susiję straipsniai

Close