A. Visockis: Konservatoriai nusitaikė į tiesioginius merų rinkimus.

A. Visockis: Konservatoriai nusitaikė į tiesioginius merų rinkimus.

Dar visiškai neseniai iš dešinės (konservatorių, liberalų) pusės girdėjome pažadus ir karštligiškus pasisakymus apie daugiau demokratijos, didesnio savarankiškumo bei sprendimų priėmimo suteikimą savivaldai. Buvo galima patikėti, tiesa, labai trumpai. Seimo daugumai apšilus kojas, kalbos ryškiai neatitinka darbų. Dar blogiau, pasikėsinta į visuomenėje pripažintus tiesioginius merų rinkimus. Suprantama, konservatoriams griauti visada sekėsi geriau nei kurti, tą matome ir šiandieniniuose procesuose dėl tiesioginių merų rinkimų. 2015 metais konservatorius, Kauno miesto meras, A. Kupčinskas prapylė tiesioginius mero rinkimus V. Matijošaičiui. Vėliau iš A. Kupčinsko kilo iniciatyva kreiptis išaiškinimo į Konstitucinį teismą dėl tiesioginių mero rinkimų teisėtumo. Na, o įdomumo dėlei dar viena iškalbinga aplinkybė apie dviveidiškumą. A. Kupčinskas būdamas Kauno miesto me ...

Romualdas Makauskas. Mintys patvirtinus 2021 metų Marijampolės savivaldybės biudžetą.

Romualdas Makauskas. Mintys patvirtinus 2021 metų Marijampolės savivaldybės biudžetą.

Jeigu reikėtų lakoniškai apibūdinti paskutinį Marijampolės savivaldybės Tarybos posėdį, pasakyčiau – posėdis buvo įdomus. Daug emocijų, šou elementų, bet nepaisant to, rezultatas geras – užtikrintai patvirtintas savivaldybės biudžetas 2021 metams ( 20 tarybos narių balsavo „už‘, 1 – susilaikė, 6 – „dingo“ balsavimo metu, matyt – nesugebėjo balsuoti, nes tuo metu jiems reikėjo laikyti raudonas kortelės prie kamerų…). Savo pasisakyme nekomentuosiu detaliai visų biudžeto asignavimų pagal programas skaičių, bet kaip Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas, pateiksiu keletą pastebėjimų apie biudžeto tvirtinimo eigą ir skaičius, kurie geriausiai atspindi šių metų biudžetą. Pradėsiu nuo klausimo – o kas tai yra biudžetas? Vikipedija mums sako, kad tai iš prancūzų kalbos kilęs žodis bougette, reiškiantis krepšelį, tai piniginių ir kitų materialinių išteklių ...

Artūras Visockis. Marijampolės ligoninė – regiono lyderė!

Artūras Visockis. Marijampolės ligoninė – regiono lyderė!

Šiomis dienomis aktyviai svarstomas Marijampolės strateginės plėtros planas artimiausiam dešimtmečiui (iki 2030 metų). Svarstymų metu vis pasigirsta įvairių idėjų dėl Marijampolės ligoninės ateities, tad noriu išsakyti savo nuomonę ir pastebėjimus. Visų pirma, turime suprasti, kad egzistuoja du sveikatos priežiūros paslaugų lygiai – pirminis ir antrinis. Pirminis lygis yra gana neblogai išplėtotas: turime Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centrą ir daug stiprių privačių šeimos klinikų veikiančių visoje savivaldybėje. Antriniame sveikatos priežiūros paslaugų lygmenyje atsiranda vienintelė Marijampolės ligoninė su savo konsultacijų poliklinika. Noriu pabrėžti, kad Marijampolės ligoninė - viena didžiausių organizacijų savivaldybėje, turinti daugiau nei 700 darbuotojų. Todėl šią įstaigą vertinu, kaip vieną didžiausių darbdavių ir septynių šimtų namų ...

Vytenis Andriukaitis. Kaip įvaryti virusą į kampą?

Vytenis Andriukaitis. Kaip įvaryti virusą į kampą?

Nemažai žmonių į vakciną žiūri kaip į stebuklą, kuris gali greitai ir ilgam laikui išspręsti visas problemas. Deja, tai – iliuzija. Vakcinos - ne ilgaamžės, jų sukeliamos imuninės antikūnų sistemos mūsų organizme veikia ribotą laiką. Vienų vakcinų atvejais imuninė apsauginė reakcija gali trukti iki 20 metų, o kitų, pavyzdžiui, gripo, – apie metus. Būtina vakcinuotis periodiškai pagal skiepų kalendorius. Aš taip darau jau daug metų. Skiepai padėjo man neužsikrėsti, kai dirbdamas Europos Komisijoje turėjau vykti į Afriką ir spręsti, kaip užgniaužti Ebolos bei kitus protrūkius. Corona virusas oro lašeliniu būdu patenka į nosies ir burnos gleivinės epitelio paviršių, pradžioje būna ant gleivių ir tik po kiek laiko prasiskverbia į mūsų organizmą. Todėl net ir COVID persirgęs ar vakcinuotas asmuo, įkvėpęs užkrato, jį kosėdamas arba čiaudėdamas gali per trumpą laiką perd ...

Linas Jonauskas: Distopinė Lietuva, kurioje į Ispaniją nuvykti lengviau, nei pasivaikščioti po Labanorą

Linas Jonauskas: Distopinė Lietuva, kurioje į Ispaniją nuvykti lengviau, nei pasivaikščioti po Labanorą

Kiek laiko dar Lietuvos žmonėms reikės kęsti niekuo nepagrįstus judėjimo tarp savivaldybių apribojimus? Kiek ilgai dar bus eksperimentuojama su žmonių psichine sveikata, atėmus iš jų galimybę nuvykti pavaikščioti, pailsėti gamtoje? Kiek ilgai žmonės bus baudžiami už tai, kad nuvyko pasivaikščioti ne jų savivaldybėje esančiame miške, pabėgioti ar pavaikščioti pažintiniame take, pasivaikščioti pajūryje ar pažvejoti prie ežero? Beveik 10 000 žmonių, pasirašę peticiją „Už teisę būti gamtoje!“, ragina institucijas kuo greičiau sušvelninti judėjimo tarp savivaldybių apribojimą, kad gyventojai turėtų daugiau galimybių leisti laisvalaikį, sportuoti parkuose, pažintiniuose takuose ir žvejoti prie vandens telkinių, nutolusių nuo savivaldybės, kurioje jie gyvena. Kuo pavojinga šeima, kuri viena vaikšto miške ar vienui vienas su meškere prie ežero sėdintis žvejys? Tuo tarp ...

Eugenijus Sabutis. Laikas greitąją medicinos pagalbą ištraukti iš sveikatos apsaugos sistemos paraščių

Eugenijus Sabutis. Laikas greitąją medicinos pagalbą ištraukti iš sveikatos apsaugos sistemos paraščių

Ne pirmas dešimtmetis politikai diskutuoja, Vyriausybės inicijuoja ir vykdo sveikatos paslaugų sektoriaus pertvarkas. Viso šio proceso metu labiausiai matomos didžiosios (universitetinės) ligoninės, didžiųjų miestų sveikatos priežiūros centrai, su jais supriešinamos (dažniausiai dirbtinai) savivaldybių centrų ligoninės, kitos gydymo įstaigos. Tada pasigirsta ekspertų balsai dėl dėmesio nekreipimo į bendrąją visuomenės sveikatos būklę, imami lyginti įvairūs Europos Sąjungos šalių visuomenės sveikatos rodikliai, lovų skaičius, hospitalizacijos dienų skaičius, lovadieniai, sveikatos sistemos finansavimo lygiai, įvairių susirgimų dinamika ir tendencijos, rimtais veidais pristatomi grafikai ir įvairūs paskaičiavimai, tačiau visame šitame informacijos sraute paprastai pasimeta itin svarbi, ir dažniausiai pamirštama dar viena sveikatos sistemos grandis – greitoji medicino ...

Tomas Bičiūnas. Nuotolinis ugdymas – vaikai liks antriems metams?

Tomas Bičiūnas. Nuotolinis ugdymas – vaikai liks antriems metams?

Po pavasarinės, pirmosios COVID-19 pandemijos bangos buvo labai akivaizdu ir aišku, kad dar ne kartą  ugdymo procesą mokyklose teks vykdyti nuotoliniu būdu. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovai puikiai tai suprato, tačiau akivaizdu, jog buvusi vyriausybė iš esmės nepadarė namų darbų, kurie šiandien užtikrintų kokybišką ir nepertraukiamą ugdymo procesą. Negalima sakyti, jog visiškai nesiruošta nuotolinio ugdymo procesui. Nuveikta nemažai darbų, kurie šiandien jau eliminuoja didžiąją dalį problemų, su kuriomis, vykdant nuotolinį mokymo procesą, susidurdavo mokiniai, jų tėvai ir mokytojai. Vien tai, kad į pamokas, be didelio vargo, sugebėdavo prisijungti pašaliniai asmenys, buvo didžiulė problema, tačiau panašu, jog ją pavyko išspręsti. Deja, ugdymo procesui iš mokyklų persikėlus į namus, dar labiau sudėtingoje situacijoje atsidūrė socialiai pažeidžiamų ...

Close