Ilgalaikis ir nuoseklus darbas ne tik išgražinti viešąsias erdves, bet ir pritaikyti Marijampolę verslo poreikiams - tapo realybe.
Pritraukdami daniško kapitalo medinių langų gamintoją UAB „Dovista“ visai Lietuvai parodėme savo tikslus vystyti Marijampolę, kaip vieną stipriausių ekonominių centrų šalyje.
UAB „Dovista“ įsikūrusi Marijampolės laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) jau šiai dienai į gamybą yra investavusi per 45 mln. eurų, o iki metų galo bus priėmusi per 250 darbuotojų. Marijampolės LEZ pagal įveiklinimą yra trečioji iš septynių Lietuvos ekonominių zonų po Klaipėdos ir Kauno.
Savivaldybėje valdantieji esame daugiau nei 15 metų. Nuo pat pradžių žinojome, jog reikia siekti palankių sąlygų verslo kūrimui ir neklydome - tiesioginės užsienio investicijos Marijampolėje per visus tuos metus išaugo keliasdešimt kartų, o nedarbo lygis šio rugsėjo mėnesio duomenimis yra pats mažiausias tarp apskirties savivaldybių ir praktiškai neatsilieka nuo šalies vidurkio (8,2 proc. – Lietuvoje, 8,3 proc. Marijampolėje).
Didžiausia investicijų Marijampolės regione dalis priklauso gamybai. Gamyboje dirba 32 proc. visų regiono dirbančiųjų (Lietuvos vidurkis – 22 proc.).
Todėl buvome ir esame pasiruošę prisidėti, kad maisto, medienos, metalo ir kiti sektoriai būtų konkurencingi bei pajėgūs kurti darbo vietas.
Tam per savivaldybę teikiame valstybinės žemės nuomos mokesčio, žemės mokesčio, nekilnojamojo turto mokesčio lengvatas, esame įsteigę bei pasiruošę plėsti smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo programą.
Kaip vienas iš tokių sėkmingo savivaldos ir verslo bendradarbiavimo pavyzdžių ispaniško kapitalo įmonės „CIE LT Forge“ atleidimas nuo nekilnojamojo turto mokesčio penkeriems metams, kas leido į miestą pritraukti 7,5 mln. eurų investicijų naujų gamybinių linijų statyboms bei 60-čiai naujų darbo vietų sukūrimui.
Plečiantis pramonei vienas iš pagrindinių klausimų išlieka darbo jėgos resursai ir tinkamas jų parengimas.
Tam Marijampolėje turime profesinio rengimo centrą ir vienintelę regione aukštąją mokyklą - Marijampolės kolegiją.
Palaikydami šių profesinio rengimo įstaigų veiklos vystimąsi ir perspektyvoje galime užsitikrinti tinkamą dirbančiųjų kvalifikaciją, kuri atitiktų investuotojų poreikius.
Kalbant apie Marijampolės kolegiją - reikalingas visos Marijampolės bendruomenės balsas norint ją išlaikyti autonomišką.
Tenka tik apgailestauti, kad kai kurie pseudo politikai (tie kurie sakosi esantys savo krašto patriotais, o elgiasi priešingai) Marijampolės kolegiją stumia į Kauno kolegijos glėbį taip bandydami išgrūsti aukštąjį mokslą iš Sūduvos, o kartu ir siekdami užkirsti kelią investuotojams apsirūpinti darbo jėgą čia vietoje.
Būtent toks tragiškas likimas ištiko Kėdainių kolegiją, kai ji tapo Kauno kolegijos filialu. Kauno kolegijos filialas Kėdainiuose po kurio laiko buvo uždarytas, o buvusiose patalpose liko tik vienas darbuotojas - sargas.
Viešo ir privataus sektorių partnerystė bei mokslo vystymasis regione atneša aukštesnę pridėtinę vertę kuriančias darbo vietas bei galimybę įgyti reikiamą kvalifikaciją, tačiau pirmiausia regionas ir miestas investuotojams turi būti patrauklus infrastruktūriškai.
Mūsų perspektyva - laisvos ekonominės zonos plėtra ir potencialiai patrauklių investuotojams teritorijų paruošimas, galimybės vystyti logistikos centrus, krovinių pervežimo bazes ir t.t.
Daug padaryta, tačiau priešaky dar didesni planai, ypač žinant, kad turime išnaudoti tokią patrauklią geografinę padėtį, tranzito kelius, „Via Baltica“ bei „Rail Baltica“ projektų privalumus.