Mero šimtadienis: reikalingiausi sprendimai išjudinti
Praeitą savaitę suėjo lygiai šimtas dienų, kai Povilas Isoda eina Marijampolės savivaldybės mero pareigas. Apžvelgdamas šimto dienų darbus savivaldybės vadovas sakė, kad pirmieji trys darbo mėnesiai lengvi nebuvo, tačiau svarbius ir reikalingus sprendimus išjudinti pavyko.
– Kaip vertinate pirmąsias šimtą vadovavimo savivaldybei dienų?
– Yra tokia nerašyta taisyklė: pirmosios 100 dienų valdžioje negali būti kritikuojami. Mano patirtis rodo, kad ši teorija tėra mitas. Pirmieji priekaištai pasipylė iškarto po priesaikos. Nesitikėjau, kad pirmosios dienos bus labai ramios, tačiau nemaniau, kad tos kritikos bus tiek daug.
Darbo pradžia lengva nebuvo. Ne iš karto pavyko suformuoti politinę komandą – tai buvo didelė staigmena visiems. Darbams įsivažiuoti trukdė įvairių dokumentų tvirtinimas, politinių susitarimų paieškos. Kai jau ėmiau vykdyti pareigas, nustebino, jog savivaldybės vadovas turi tiek daug laiko skirti renginiams. Gerbiu ir vertinu organizatorių darbą, man patinka visus tuos renginius stebėti, tačiau laikas ribotas, o mero misija spręsti sisteminius klausimus, todėl nereikėtų įsižeisti, jei nesudalyvauju kai kuriose šventėse – visoms joms tiesiog nepakanka laiko.
Taip pat nustebino praktika, kad spręsdami problemas žmonės besąlygiškai siekia patekti pas merą. Teisinamasi, jog tiesiogiai į savivaldybės vadovą jie kreipiasi vos vieną kartą per kadenciją, bet jei per dieną su manimi pakalbėti bando 24 tokie žmonės, visą savo laiką turiu skirti tik jiems. Nenorėdamas nieko įžeisti noriu pasakyti, kad spręsdamas pavienes problemas nieko gero nesukursiu. Priešingai, galiu nemažai sugriauti. Esu jautrus žmonių bėdoms, tačiau siekiu jas išspręsti iš pagrindų, todėl nereikėtų supykti tiems, kurių netenkina mano atsakymai.
– Rinkiminės kampanijos metu esate ne kartą tikinęs, kad jaunas amžius nėra trūkumas siekiant mero posto. Politiniai oponentai yra išsakę priešingą poziciją. Kaip Jūsų jaunas amžius yra vertinamas šiandien? Ar vis dar tenka rinkti argumentus ir paaiškinimus, kodėl savivaldybės vadovas gali būti jaunas?
– Tiesa, rinkimų metu mano amžius ne kartą buvo įvardijamas trūkumu. Dabar, dirbant meru, priekaištų dėl amžiaus sulaukti neteko. Tai sukelia nebent nuostabą. Pavyzdžiui, Marijampolės Petro Kriaučiūno bibliotekoje vykusiame viešųjų bibliotekų asociacijos renginyje pakvietus žodį tarti merui, mačiau, kaip salė nuščiuvo. Iš žmonių bruzdesio buvo galima suprasti, jog jie netiki, kad prieš salę stovi meras. Dabar tai nutinka retai – žmonės apsiprato. Nebent komandiruočių metu kai kas trumpam apstulbsta pamatę palyginti jauną merą. Tačiau pradėjus kalbėti nuostatos, stereotipai išnyksta. Stengiuosi ir noriu žmones stebinti ne amžiumi, o intelektu, žiniomis, požiūriu.
– Gatvių remontai – įdomiausias ir aktualiausias pastarojo meto diskusijų objektas. Ne iš karto tinkamai atlikti darbai Kauno, Vilkaviškio gatvėse kelia daug klausimų. Sakykite, kodėl nepavyksta visko teisingai atlikti iš karto? Kodėl reikia taisyti klaidas, laukti visuomenės pasipiktinimo, įdėti tiek daug pastangų, kad darbai vyktų sklandžiai?
– Šia tema klausimų sulaukiu daugiausiai, nors minėtų gatvių remonto projektai buvo pradėti savivaldybės vairą laikant ne man. Nesiteisinu ir nuo šių problemų nebėgu – jas spręsti tenka ir reikia. Bėdų esmė – viešieji pirkimai. Su racionalumu ir taupymu jie nieko bendro neturi. Kai laimi pigiausi, o ne geriausi – turime tokį rezultatą. Kauno, Vilkaviškio gatvių problemos labiausiai susijusios su projektavimu – trūksta profesionalumo. Geri, kompetentingi specialistai dirba su privačiais projektais, viešam sektoriui lieka studentai, nepatyrę darbuotojai. Pasiūlę mažiausią kainą jie laimi projektus. Kokia kaina – tokia ir kokybė. Pastebėję, kad procesai vyksta ne taip, kaip turėtų, bandome juos taisyti ir koreguoti, tačiau ne viskas mūsų rankose – visa tai rangovo galioje. Tiesa, reikia pripažinti, kad savivaldybei sunku pasamdyti naujus specialistus, turinčius statybos inžinerijos išsilavinimą. Jų pagalba būtų reikšminga sprendžiant įvairius statybų klausimus. Skelbėme ne kartą konkursą šiai pozicijai užimti – neatsirado nei vieno kandidato. Viešasis sektorius nėra patrauklus techninį išsilavinimą turintiems specialistams, dėl per mažų atlyginimų.
Žinoma, yra ir kita medalio pusė – nauji eismo saugumo reikalavimai. Susiaurėjimai, dirbtinės kliūtys, salelės yra neišvengiamos. Tikėtina, kad ateityje jų įrengti bus reikalaujama dar daugiau. Vairuotojams tai nesuprantama ir nepaaiškinama. Išeitis viena – apsiprasti su mintimi, kad automobilis mieste nebus greičiausia susisiekimo priemonė.
– Kokia situacija su Pašešupio parku? Kada planuojama pradėti rekonstrukcijos darbus?
– Viešieji pirkimai atlikti, šiuo metu dokumentus tikrina Aplinkos projektų valdymo agentūra. Kai dokumentai bus peržiūrėti, pasirašinėsime sutartis ir konkursą laimėję rangovai pradės darbus. Tikėjomės parašus sudėti liepos pabaigoje, tačiau vasarą daug kas atostogauja, todėl procesai užtruko. Tačiau galiu patikinti, kad darbai parke bus pradėti labai greitai.
– Rinkimų metu akcentavote darbo vietų kūrimo svarbą. Laiko pažadams vykdyti dar buvo mažai, bet galbūt jau spėjote nuveikti kažką reikšmingo šiuo klausimu?
– Galiu paminėti du dalykus. Tai – pradėtos „Juodelių“ gamyklos statybos, sukursiančios apie 100 naujų darbo vietų taip pat – bendradarbystės centras „Spiečius“, skirtas smulkaus ir vidutinio verslo skatinimui bei plėtrai. Džiaugiuosi, kad bendradarbiaujant su koalicijos partneriais pavyko įtikinti Ekonomikos ir inovacijų ministeriją finansuoti „Spiečiaus“ projektą Marijampolėje. Jame pradedantieji verslininkai galės nemokamai gauti darbo vietą, verslo konsultacijas.
Šiuo metu aktyviai dirbame dėl Marijampolės laisvosios ekonominės zonos galimybės plėsti infrastruktūrą. Į plyną lauką investuotojai ateiti nenori – reikalinga infrastruktūra, kurią naudodamiesi ES lėšomis planuojame išplėsti.
Norėčiau paminėti ir švietimo sritį. Mano tikslas – pasiekti, kad visos švietimo įstaigos Marijampolėje būtų vienodai geros, kad nebūtų sakoma, jog viena mokykla ar darželis geresni už kitą. Aktyviai dirbu su ikimokyklinio ugdymo įstaigomis. Dabartinė situacija su vietų darželiuose ženkliai pagerėjusi, tačiau vis dar nėra tobula. Visi vaikai turi turėti galimybę eiti į darželį. Tai – principinė mano nuostata. Vos tik buvau išrinktas, priėmiau galbūt nepopuliarų, ne visiems patikusį, tačiau labai reikalingą sprendimą perkelti pradines klases iš Mokolų mokyklos-darželio į „Šaltinio“ progimnaziją ir vietoje jų įrengti 3 naujas ikimokyklinio amžiaus grupes. Eidamas susitikti su perkeliamų mokinių tėvais žinojau, kad siūlymas bus kritikuojamas, bet aš nebijau nepopuliarių ir tuo pačiu neišvengiamų sprendimų. Aš noriu būti sąžiningas prieš viešąjį interesą – savivaldybės augimas ir jos perspektyvos man svarbiausia.
– Jums pradėjus vadovauti savivaldybei akivaizdžiai suaktyvėjo komunikacija socialiniuose tinkluose. Talpinate ten labai daug informacijos, skleidžiate žinią apie kiekvieną atliktą darbą, dalinatės fotografijomis. Ko siekiate intensyvia informacijos sklaida?
– Noriu, kad žmonės matytų, kas vyksta. Kuo daugiau informacijos, tuo mažiau interpretacijų. Kai trūksta žinių, gyventojai pastabas pradeda reikšti post factum. Kai apie planus, veiklas kalbame daug, viešai ir garsiai, didesnė galimybė sulaukti grįžtamojo ryšio, kuris padeda vesti dialogą. Tiesa, reikia pripažinti, kad viešumas ne visada išeina į naudą. Kartais pagalvoju, geriau nieko neskelbtumėme – mažiau kritikos būtų. Tačiau mano pozicija tokia: geriau kritikuoja, tačiau žino, kas vyksta. Geriau kalbėtis, aiškintis, žiūrėti vadinamai tamsai į akis. Problemų ignoravimas, bėgimas nuo jų, geresnių rezultatų neduotų.
– Mero postas – kol kas aukščiausia pozicija Jūsų karjeroje. Ar nemanote, kad šis pasiekimas, taip pat buvimas politikoje gali Jus sugadinti: leisti išpuikti, perdėtai didžiuotis, tapti arogantišku?
– Žmonės, kuriuos buriu aplink save, tiek draugai, tiek kolegos, yra labai kritiški. Neabejoju, kad jei imčiau gesti, didžiuotis arba puikuotis, jie mane apie tai perspėtų. Tik aš netikiu, jog kada nors taip nutiks. Laikausi tam tikrų principų, esu nubraižęs sau raudonas linijas, kurių nevalia peržengti. Nenorėčiau profesinę veiklą vystyti taip, kad vėliau būtų gėda išeiti į gatvę ir pažiūrėti žmonėms į akis. Politikoje jaučiuosi gerai, man čia patinka, bet suprantu, kad viskam yra pradžia ir pabaiga. Valdžia ar postais nesididžiuoju. Vertinu tai kaip įrankį, padedantį įgyvendinti ir skleisti idėjas, dirbti visuomeniniam labui.
– Kad jau užsiminėte apie pabaigą, galbūt įsivaizduojate, kas galėtų būti ir kokiomis savybėmis turėtų pasižymėti Jūsų pamaina?
– Norėčiau, kad tai nebūtų už mane prastesnis žmogus. Save laikau moderatoriumi, kuris girdi visas puses ir priima teisingus sprendimus. Tikiu šia savivaldybe, noriu, kad ji eitų į priekį. Todėl sakau, kad įpėdinis turėtų būti inovatyvus, modernus, kad galėtų ir gebėtų sparčiu žingsniu eiti pats ir savivaldybę vesti į priekį. Norėčiau, kad į politiką ateitų šviesūs, sąžiningi, nebijantys kelti ir siekti tikslų žmonės. Svarbu, kad jie paisytų ne savo, o visuomeninio gerbūvio, savivaldybės intereso. Tokiems ramiai užleisčiau savo vietą.
– Ar su Jūsų naujomis pareigomis šeima jau susigyveno?
– Žmona su mano darbo specifika apsipratusi seniai. Kai mes susipažinome, politikoje jau dalyvavau, todėl ji žinojo ko tikėtis. Taip, naujos pareigos reikalauja daugiau mano laiko, tačiau skrupulingai planuojant, šeimai jo atitenka pakankamai. Stengiuosi, kad jo visiškai pakaktų augančiai dukrai. Manau, sekasi gana gerai, nes laiko pabūti kartu randame užtektinai.
– Pasidalinkite ateities planais. Kokius darbus planuojate artimiausiu metu?
– Laukia nemažai iššūkių. Reikia peržiūrėti daug sričių: švietimo, kultūros, sporto. Privalome apsispręsti ar tikrai visko, ką turime, mums reikia. Artimiausiu metu rengiuosi atlikti savivaldybės įstaigų struktūros analizę, suprasti, kas reikalinga, kas ne, ko galima atsisakyti, ką reikalinga sukurti. Infrastruktūros prasme Marijampolė atrodo labai gerai – atitikmenų Lietuvoje jai nėra. Tačiau savivaldybei gyvybiškai reikia kokybinio proveržio. Mums reikia pritraukti ir sugrąžinti į Marijampolę iš čia išvažiuojančius perspektyvius, protingus žmones. Esu pasiryžęs padaryti ir darau viską, kad Marijampolės savivaldybė būtų ir taptų patrauklia vieta gyventi, kurti, tobulėti ir augti.
Kalbėjosi Rita LIŽAITYTĖ
"Suvalkietis" informacija
