Tiek šią kadenciją dirba tiesiogiai Marijampolės savivaldybės žmonių išrinktas meras Povilas ISODA. Jis atsako į „Miesto laikraščio“ klausimus.
Sprendžiant iš savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus pranešimų spaudai, šimtadienis buvo intensyvus – kokius svarbiausius darbus išskirtumėte?
Imtis kai kurių darbų arba tęsti pradėtus trukdė po rinkimų mėnesį užtrukęs komandos formavimas. Tai vyko ir dėl žiniasklaidoje plačiai viešintų priežasčių – tarybai nepatvirtinus vieno iš mero pavaduotojų teko tartis dėl kitos kandidatūros, ir dėl naujų, ilgų biurokratinių procedūrų tvirtinant savivaldybės administracijos vadovus.
Vienas pirmųjų, kurio ėmiausi vos pradėjęs eiti pareigas, susijęs su vietų trūkumu vaikų lopšeliuose – darželiuose. Spręsdami šią problemą, iš Mokolų mokyklos – darželio, iškėlėme visas klases, padarėme kai kurių kitų žingsnių, kurių dėka iki Rugsėjo 1-osios vaikų lopšeliuose- darželiuose bus sukurtos septynios naujos grupės. Nors dar trūksta vietų maždaug 60-čiai vaikų, šis skaičius gerokai mažesnis nei praėjusiais metais.
Į klausimus atsakys studija
Siekiant susidaryti objektyvų vaizdą daugiausiai žmogiškųjų, finansinių išteklių reikalaujančioje kultūros, švietimo ir sporto sferoje, užsakėme jos studiją. Ekspertai analizuoja situaciją šiose srityse, jų perspektyvas, teiks savo siūlymus. Rugsėjį gausime tyrimo rezultatus. Nuo jų priklausys sprendimai, jeigu jie bus priimami, pavyzdžiui, kokias įstaigas su kuriomis jungti, kurias uždaryti ir panašiai.
Tradicija, kurią rekia keisti
Ketverius metus buvote vicemeras. Kokie pagrindiniai skirtumai tarp šių pareigų ir vadovavimo savivaldybei?
Pagausėjo susitikimų, priėmimų, kitų reprezentacinių renginių, kurių, kiek įmanoma, vengiau eidamas mero pavaduotojo pareigas. Todėl galėjau susitelkti darbui tose savivaldybės ūkio srityse, už kurias buvau atsakingas. Dabar reprezentacinių prievolių neišvengiu, nes visi laukia, tikisi mero dalyvavimo.
Labai daug laiko užima gyventojų priėmimas. Marijampolėje kažkodėl nusistovėjusi tvarka, kad visi visais klausimais nori pasikalbėti su meru. Daugumai interesantų atrodo, kad niekas kitas nesprendžia jiems svarbių klausimų. Aš su tuo nesutinku, todėl tokią politiką imamės keisti, nes tiek mano komandos nariai, tiek savivaldybės administracijos darbuotojai turi išspręsti daugumą klausimų ir „nepaliepus merui“. Tačiau inercija dar gaji, todėl per gyventojų priėmimus sulaukiu lankytojų antplūdžio.
Tariasi su partneriais
Visą praėjusią kadenciją savivaldybės taryboje absoliučią daugumą turėjo Jūsų atstovaujama Socialdemokratų partija. Kas pasikeitė suformavus koaliciją su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kuri per rinkimus į savivaldą buvo aršiausia varžovė?
Kol kas bendraujame sklandžiai. To ir tikėjausi, nes rinkimai rinkimais, o dabar dirbame Marijampolės labui. Koalicijos partneriai supranta, kad mes toli gražu nesame nei tokie blogi, kaip „paišyta“, nei ką prastai darome. Yra daug objektyvių priežasčių, kodėl negalime įgyvendinti vieno ar kito sumanymo. Tokius dalykus, kaip ir visus kitus, kartu aptariame ir randame priimtinus, marijampoliečiams naudingus sprendimus. Todėl jokių problemų nekyla.
Kad jaustumės saugiai ir oriai
„Gyventojų pasididžiavimas Marijampole - pagrindinis mūsų visų siekis“, - sakėte gegužės 13 -ąją susitikęs su savivaldybės administracijos darbuotojais. Ko reikia, kad būtų pasiektas šis tikslas, ar į jį įtrauktas miestas, kuriame vėl gyvena 50 tūkstančių žmonių?
Per pastaruosius kelis metus gerokai pažengėme – to negalima nepastebėti. Neblogu tempu kuriasi ir investuoja verslas – jeigu bus darbo, bus ir visa kita. Bet tiek merui ir jo komandai, tiek savivaldybės administracijos darbuotojams reikia gerokai pasistengti, kad Marijampolėje gyventi būtų geriau – žmogus jaustųsi saugiai ir oriai. Tai reiškia, kad čia turi būti sudarytos sąlygos įgyvendinti savo svajones, dirbti mėgiamą darbą, yra gerbiama kiekvieno nuomonė, tobulinamos švietimo, kultūros, sporto ir kitos paslaugos.
Jeigu, pavyzdžiui, plėtojame kažkurią sporto šaką, ji turi būti aprūpinta viskuo, ko reikia, jeigu organizuojame renginius, tai geriau mažiau, bet geresnius, jei įrengiame bibliotekų skyrius, tai geriau jų mažiau, bet turtingesnių - žmogus dėl to nuvažiuos kelis kilometrus. Tas pats pasakytina apie socialines paslaugas – dar šią kadenciją jos turi pasiekti visus, kuriems tokių paslaugų reikia. Džiugu, kad jų vis daugiau teikia nevyriausybinis sektorius, kurį aktyviai skatiname. Antai atsirado šeimų, auginančių vaikus su Dauno sindromu asociacija „Suvalkijos saulytės“, senjorų ir neįgaliųjų dienos centras „Židinys“.
Prioritetas verslui, investicijoms
Pačiai savivaldybei įgyvendinti siekį – 50 tūkst. gyventojų Marijampolėje - sunkus uždavinys, tam reikia labai rimtų valstybinių sprendimų. Nelaukiame jų sudėję rankas: imamės priemonių, kad Marijampolė, regiono centras, trauktų žmones bent iš šalia esančių savivaldybių, į miestą grįžtų baigusieji studijas, didmiesčiuose gyvenantys marijampoliečiai ir, kiek įmanoma, emigrantai. Todėl suprantama, kodėl prioritetą teikiame darbo vietas kuriančiam verslui, investicijoms.
Džiaugiamės, kad mūsų mieste rudenį atvers duris bendradarbystės centras „Spiečius“, skirtas plėstis, bendradarbiauti smulkiajam bei vidutiniam verslui. Savivaldybės administracijai skyrus lėšų, statybininkai jau ruošia patalpas centrui įsikurti.
Tebesigiriame didžiuliu investuotoju Laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ), tačiau trims metams praėjus nuo Danijos kapitalo įmonės įkurtuvių nėra žinių apie kitas investicijas. Gal savivaldybė užmigo ant laurų – ne juokas, investuojama net 100 milijonų eurų, o gal Marijampolės nepasiekia Premjero šiemet LEZ'ui žadėti beveik pusantro milijono eurų?
Šiuos pinigus - 1,3milijono eurų gavome, jie skirti plėsti infrastruktūrą toje zonos dalyje, kurioje veikia danų įmonė, nes dabartiniai nuotėkų tinklų pajėgumai per maži. Savivaldybė nepajėgi įrengti infrastruktūrą likusioje 12 hektarų ploto LEZ'o dalyje, todėl planuojame teikti paraiškas ES paramai gauti, iš kurios statytume reikalingą infrastruktūrą, o tai padaryti reikia, nes pievoje niekas neinvestuos.
Darbo vietas sukurti reikalinga ir infrastruktūra
Tačiau investuotojai Marijampolėje mato ne tik LEZ'ą...
Ne ką mažiau nei danai investuoja mūsų mieste įsikūrusi medienos perdirbimo UAB „Juodeliai“. Jos pakavimo elementų gamykla iškils pramonės plėtrai skirtoje teritorijoje netoli LEZ'o. Vyriausybei iš atitinkamos programos skyrus lėšų, prisidėjus savivaldybei čia nutiestas kelias ir viename sklypų jau pradėtos statybos. „Juodelių“ investicija pirmajame etape siekia daugiau kaip 40 milijonų eurų. Įmonė sparčiai statoma, rugsėjį į jos pamatus bus įdėta atminimo kapsulė, o po metų paleista gamyba. Šioje teritorijoje tikimės ir daugiau investuotojų.
Džiaugiuosi visomis investicijomis į gamybą ir dėl joje sukuriamų darbo vietų, ir dėl to, kad kiekviena jų sukuria papildomų įmones aptarnaujančiuose paslaugų, transporto bei kituose sektoriuose.
Įmonių gerovė – bendras reikalas
„Provincija“, „Provincijos meras“... Ką jaučiate girdėdamas tokius apibūdinimus, skirtus Marijampolei, mažesniems miestams, kuriems pripaišomos būtos ir nebūtos nuodėmės, pavyzdžiui, vietos valdžios suaugimas su verslu, kuris siekia ir pasiekia sau palankių sprendimų? Beje, kokie jūsų santykiai su mūsų miesto verslininkais?
Ką jaučiu..? Klausau ir nereaguoju, nes situacija atitinka posakiui: „Kai nori mušti, lazdą rasi“. Taip kalbantys sieja nesusiejamus dalykus. Juk malonu, kad Marijampolės verslai puikiai gyvuoja, dar maloniau, kad visi pagal galimybes rėmė ir remia kas sportą, kas kultūrą, kas socialinius projektus.
Kaip gali nebendrauti su verslininkais, jei nori, kad būtų kuriamos darbo vietos, gražėtų miestas!? Manau, suprantama, kad savivaldybė paramos prašo tų, kurie čia dirba. Juk nesiųsi rašto dėl rėmimo, pavyzdžiui, Vilniaus įmonei, kurios su mūsų savivaldybe niekas nesieja.
Pradėjęs eiti mero pareigas ėmiau susitikinėti su verslininkais, tiek stambesniais, tiek smulkesniais, noriu susipažinti su tais, kurių nepažinojau, pasikalbėti, išsiaiškinti, kur galime būti naudingi vieni kitiems. Kiek priklauso nuo savivaldybės, stengiamės padėti įmonėms, nes jų gerovė yra bendras reikalas.
Sunku be valstybės paramos
„Sūduvos“ futbolininkų susitikimą su San Marino komanda „Arvi“ stadione liepos 30 dieną stebėjo Premjeras Saulius Skvernelis. Ar bendravote su juo?
Mes pasikalbėjome, sutarėme, kad, suderinę laiką, susitiksime ir aptarsime mūsų savivaldybei aktualius reikalus, kuriuos sprendžiant gali padėti Vyriausybė.
Ar, taryboje sudarius koaliciją, pasikeitė/pagerėjo santykiai su Vyriausybe?
Jie tokie patys, kaip buvo, tik dabar, „iškeitęs“ vicemero pareigas į mero, rodau daugiau iniciatyvos bendrauti su Vyriausybe, ministerijomis, kitomis centrinės valdžios institucijomis. Kol kas dėl visko, ko reikia Marijampolei, pavyksta susitarti.
Kalbos apie daugiafunkcinę sporto areną marijampoliečiams kelia ir šypseną, ir pyktį, nes girdi tik pažadus. Ar Jūsų kadencijos užteks pastatyti šį objektą, jei jis išvis dar savivaldybės planuose?
Galvoju, kad šią kadenciją tokį centrą pastatysime. Dabar vyksta architektūrinės idėjos konkursas – iki metų pabaigos tikimės atrinkti geriausią sumanymą. Pastatyti tokį objektą savivaldybės lėšomis būtų sudėtinga, todėl, susitikęs su Premjeru, prašysiu valstybės paramos. Kad jos reikės, informavau ir marijampoliečių rinktus Seimo narius, ir koalicijos partnerius taryboje - jie šiuo reikalu intensyviai rūpinasi.
Rekonstruotos Vilkaviškio gatvės susiaurėjimas už tilto per Šešupę (nuo Vilkaviškio pusės) kelia vairuotojų pasipiktinimą. Atrodo, kad projektuotojai Vilkaviškio-Mokolų-Tarpučių gatvių sankryžoje specialiai siekė sudaryti spūstis. Jų yra jau dabar, kai daugelis marijampoliečių atostogauja ir mieste nevažinėja jų automobiliai, o kas bus jiems išriedėjus į gatves?
Bus lygiai tas pats, kas buvo iki šiol – susidarys „kamščiai“, nes Vilkaviškio gatvė už tilto link miesto centro yra dviejų eismo juostų ir negali praleisti daugiau transporto nei praleidžia. Todėl ir būtinas tiltas per Šešupę Aušros gatvėje.
Už tilto į Vilkaviškio pusę bus trys eismo juostos: į kairę, dešinę ir tiesiai, kad paprasčiau pasiskirstytų transporto srautas. Anksčiau, kai buvo dvi juostos, vairuotojai iš jų „pasidarydavo“ tris, taip pažeisdami Kelių eismo taisykles. Toks važiavimas kėlė pavojų eismo saugumui. Juo pasirūpinta atliekant gatvės kapitalinį remontą. Čia lygiai tokia pat istorija, kaip ir Laisvės gatvėje – ją pertvarkant į siauresnę su stovėjimo vietomis pranašauta, kad neprasilenks automobiliai. Tačiau baigus darbus nekilo jokių problemų.
Kartelė per aukštai
Baigėte Marijampolės kolegiją ir tuo didžiuojatės, darote, ką galite, kad ji išliktų. Neseniai pasibaigęs studentų priėmimas parodė, kad stojančiųjų vėl sumažėjo. Ar tai netaps pagrindu atgaivinti diskusijas dėl mūsų miesto aukštosios neuniversitetinės mokyklos prijungimo prie Kauno kolegijos?
Galvoju, kad stojimo rezultatai yra pasekmė nevykusios valstybės politikos. Aukštai užkelta „praeinamųjų balų“ kartelė dar labiau mažina stojančiųjų skaičių ir kitose kolegijose, universitetuose. Tai reiškia, kad turėsime mažiau specialistų. Mes esame aiškiai pasakę, kad Marijampolėje kolegijos reikia, nuolat sukuriame įvairią paramą ir pagalbą, tačiau dėl diskusijos prijungti ar neprijungti, klausimą reikėtų adresuoti ne savivaldybei – ji šiame procese neturi jokio balso, nes mūsų atstovo nėra nei Marijampolės kolegijos taryboje, nei jokioje kitoje valdymo institucijoje.
Ruošiasi susigrąžinti šilumos tinklus
Po truputį artėja šaltasis metų laikotarpis, kai marijampoliečiams teks plačiai atverti pinigines mokesčiams už šildymą, karštą vandenį. Tarybos opozicija toliau neduoda ramybės, kad savivaldybė susigrąžintų bendrovei „Litesko“ išnuomotus Marijampolės šilumos tinklus. Kaip vertinate tokią galimybę?
Šilumos tinklus reikėtų susigrąžinti, kai baigsis nuomos sutartis su UAB „Litesko“ - tai bus 2025 metais. Konkurencijos taryba, į kurią kreipėmės, išaiškino, kad sutartis sudaryta teisingai. Ją nutraukti dabar savivaldybei būtų nepakeliama našta – tektų sumokėti milijonus eurų už sutarties nesilaikymą. O tinklų susigrąžinimui intensyviai rengiamės: sudarytos specialistų darbo grupės, konsultuojamės su tokios patirties turinčių savivaldybių atstovais.
Šildymo kainą Marijampolės gyventojams jau buvo galima sumažinti perskaičiavus bazinę šilumos kainą mūsų savivaldybėje. Deja, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija to nesugeba padaryti jau dveji metai, nors siuntėme šiai įstaigai raštų, su jos vadovais buvome ne kartą susitikę. Sunku suvokti tokį valstybinės įstaigos požiūrį.
Ar, savivaldybei susigrąžinus šilumos ūkį, mažėtų šilumos kaina?
Manau, kad mažėtų. Ne kelis kartus, bet šiluma atpigtų.
Pakelkime taurę... kantrybės
Jums pradėjus eiti mero pareigas vienas bendražygių linkėjo, kad nepersipildytų kantrybės taurė. Kur savivaldybės vadovui reikia daugiausiai kantrybės?
Atlaikyti nepagrįstą kritiką. Sakoma, kad pradėjusiojo darbus negalima kritikuoti pirmąsias 100 dienų. Jeigu laikyčiau, kad šiuo laikotarpiu buvau nekritikuojamas, tai sunkiai įsivaizduoju kritiką, kai ją reikšti jau galima, - šypsosi P. Isoda. - Visą šimtadienį buvo apstu triukšmo, ypač socialiniuose tinkluose, kaltinimų, nuteisimų be jokios priežasties. Kritikai neklausia, ką ir kodėl naujoji Marijampolės valdžia daro, jiems visi blogi, kvaili, nieko nesuprantantys. Čia ir prireikia daugiausiai kantrybės nenustoti aiškinti, diskutuoti, kalbėtis kad visi turėtume daugiau informacijos.
Ką dar norėtumėte pasakyti marijampoliečiams savo šimtadienio proga?
Nenustokime mylėti savo Marijampolės ir visomis pastangomis siekime didesnės bendrystės, kad būtų mažiau susipriešinimo, kiekvienas, nepriklausomai nuo profesijos, užimamų pareigų, savo darbą atlikime sąžiningai tik taip sukursime Marijampolę, kuria galime didžiuotis.
Kalbėjosi Vytautas ŽEMAITIS
MIESTO laikraščio informacija